Lietuvos orų rekordai

Aukščiausia ir žemiausia temperatūra, stipriausias vėjas, gausiausi krituliai — visos Lietuvos meteorologinių stebėjimų istorijos ekstremumai pagal LHMT, sugrupuoti pagal mėnesį.

Nacionaliniai rekordai

Aukščiausia kada nors Lietuvoje užfiksuota oro temperatūra — +37,5 °C. Ji pasiekta Zarasuose 1994 m. liepos 30 d.
Šalčiausia Lietuvos istorijoje diena užfiksuota Utenoje 1956 m. vasario 1 d. — termometrai rodė -42,9 °C.
Šilčiausi metai per visą stebėjimų laikotarpį buvo 2024-ieji Nidoje — metų vidurkis siekė +10,6 °C.
Žemiausia metų vidutinė temperatūra — +3,6 °C — užfiksuota du kartus: 1942 m. Šiauliuose ir 1987 m. Dūkšte.
Šilčiausias mėnuo Lietuvoje — 2021 m. liepą Nidoje, kai mėnesio vidurkis siekė +23,1 °C.
Šalčiausias mėnuo — 1987 m. sausis Dūkšte, kurio vidutinė temperatūra buvo -16,4 °C.
Šilčiausia naktis Lietuvoje — 2023 m. rugpjūčio 7 d. Molėtuose, kai temperatūra ir naktį nenukrito žemiau +25,1 °C.
Daugiausia kritulių per parą Lietuvoje iškrito Nemajūnuose 1958 m. liepos 17 d. — 138,6 mm.
Lietingiausias mėnuo — 2017 m. spalis Eidukuose, kai iškrito 293,7 mm kritulių.
Būta mėnesių, kai kai kuriose vietovėse neiškrito ne lašas lietaus. Taip nutiko 1994 m. liepą, 2002 m. rugpjūtį, 2019 m. balandį ir 2022 m. kovą.
Lietingiausi metai — 2017-ieji Lankupiuose, kai per metus susikaupė 1322,8 mm kritulių.
Sausiausi metai — 2019-ieji Elektrėnuose, kai iškrito tik 350 mm kritulių.
Didžiausias stotyse išmatuotas vėjo greitis — 40 m/s. Toks vėjas siautė Nidoje, Klaipėdoje, Utenoje ir Ventėje.
Storiausia sniego danga per visą stebėjimų istoriją susidarė Laukuvoje 1931 m. kovą — 94 cm.
Giliausiai dirvožemis Lietuvoje buvo įšalęs Dusetose 1969 m. kovą — 146 cm.
Didžiausi krušos ledėkai Lietuvoje iškrito Kybartuose 1995 m. liepos 10 d. — jų skersmuo siekė 120 mm.
Ilgiausia Lietuvos istorijoje pūga siautė Panevėžyje 1969 m. vasarį — ji nesiliovė 78 val. 25 min., beveik tris paras.
Stipriausias snygis užfiksuotas Nidoje 2008 m. lapkričio 25 d. — per 12 valandų iškrito 66 mm kritulių.
Stipriausi Lietuvoje užfiksuoti viesulai — 1981 m. Širvintose ir 2011 m. Šiaulių bei Kėdainių apylinkėse. Jų greitis vertintas 60-70 m/s. (vertinta pagal padarytą žalą, ne išmatuota)
Aukščiausias oro slėgis Lietuvoje užfiksuotas Vilniuje 1899 m. gruodį — 1058,5 hPa.
Žemiausias slėgis — 951,6 hPa — užfiksuotas 1931 m. sausį Dotnuvoje ir Ukmergėje.
Sausiausias oras Lietuvoje buvo Ukmergėje 1984 m. ir Lazdijuose 2005 m. balandį — santykinė drėgmė nukrito iki 13 %.

Sausio ekstremumai

Šalčiausia sausio diena Varėnoje 1940 m. — nukrito iki -40,5 °C.
Šilčiausia sausio diena — 2023-ųjų Naujų metų diena Druskininkuose buvo +14,9 °C.
1970 m. sausio pabaigoje speigas apėmė 34 stotis; Utenoje temperatūra nukrito iki -38 °C.
1987 m. sausio pradžioje penkias dienas is eilės šalo iki -35 °C.
1956 m. sausio 21 d. Klaipėdoje vėjas ipūtė iki 34 m/s.
1993 m. sausio 14 d. Laukuvoje vėjas siekė 35 m/s, o Nidoje prie jūros — 36 m/s.
2005 m. sausio 8-9 d. per Lietuvą praūzė uraganas Ervinas — pajūryje vėjas sustiprėjo iki 32 m/s.
1979 m. sausio pabaigoje Nidoje per vieną snygį sniego sluoksnis paaugo nuo 46 iki 66 cm.
1970 m. sausio 3 d. Kretingoje per smarkų snygį iškrito 25,9 mm kritulių.
2009 m. sausio pradžioje Kaune per parą iškrito 38 mm kritulių, o sniego danga užaugo iki 45 cm.
1982 m. sausio 6-7 d. pūga apėmė daugiau nei trečdalį šalies. Nidoje, Ukmergėje ir Jurbarke vėjas viršijo 20 m/s, o Ukmergėje pustė 30 valandų.
1975 m. sausio 19-20 d. Dotnuva tirštame rūke skendėjo 12 val. 36 min.
1967 m. sausio 20-21 d. Šilutę 14 val. 12 min. gaubė rūkas.

Vasario ekstremumai

Vasario — ir visos Lietuvos istorijos — šalčiausia diena buvo 1956 m. vasario 1 d. Utenoje: -42,9 °C.
Šilčiausia vasario diena — 1990 m. vasario 21 d. Kybartuose, +16,5 °C.
2012 m. vasario 5 d. Radviliškyje temperatūra nukrito iki -33 °C.
1969 m. vasario 8-11 d. Panevėžyje siautė ilgiausia šalies istorijoje pūga — 78 val. 25 min., vėjui pučiant 16 m/s, gūsiuose iki 20 m/s.
1962 m. vasario 17-18 d. pūgos metų vėjas siekė 20 m/s, gūsiuose 26 m/s. Šilutėje pustė 22 valandas, Marijampolėje — 32.
1962 m. vasario 17 d. Klaipėdoje vėjo greitis siekė 30 m/s.
1980 m. vasario pabaigoje Biržuose ant laidų susidariusio apšalo skersmuo siekė 68 mm, o masė — 152 g.
1975 m. vasario 23-24 d. Vėžaičiai tirštame rūke skendėjo 16 val. 18 min.

Kovo ekstremumai

Šalčiausia kovo diena — 1964 m. kovo 8 d. Varėnoje, -37,5 °C.
Šilčiausia kovo diena užfiksuota visai neseniai — 2024 m. kovo 31 d. Druskininkuose oras įšilo iki +25,5 °C.
1969 m. kovo 9 d. vidurdienį Kaune vėjas ipūtė iki 38 m/s.
1931 m. kovą Laukuvoje susidarė storiausia sniego danga per visą Lietuvos stebėjimų istoriją — 94 cm.
1972 m. kovo 23 d. Palangoje, Kalvarijoje ir Druskininkuose pūtė 35-38 m/s vėjas.
1975 ir 1994 m. kovą Vilniaus oro uostas rūke skendėjo daugiau nei 15 valandų.

Balandžio ekstremumai

Šalčiausia balandžio diena — 1941 m. balandžio 3 d. Utenoje, -17,6 °C.
Šilčiausia balandžio diena užfiksuota Alytuje 2012 m. balandžio 29 d. — +31 °C.
1993 m. balandžio 24 d. Vilniuje per pusantros valandos iškrito 62,5 mm kritulių.
1977 m. balandžio viduryje 51 valandą be pertraukos tęsėsi lijundra. Panevėžyje apšalo skersmuo ant elektros linijų siekė 175 mm, o Vilniuje, Viršuliškėse, apšalo masė pasiekė 1600 g — daugiausia per visą stebėjimų istoriją.

Gegužės ekstremumai

Šalčiausia gegužės diena — -6,8 °C — Varėnoje užfiksuota du kartus: 1965 ir 1995 m.
Šilčiausia gegužės diena — 2018 m. gegužės 30 d. Druskininkuose, +32,7 °C.
1962 m. gegužės 28 d. Vilniuje iškrito kruša, kurios ledėkai siekė 30-50 mm.
1975 m. gegužės 11 d. Tauragėje iškritusios krušos ledėkai buvo 70 mm skersmens.
1968 m. gegužės 7 d. Kupiškyje iškrito vištos kiaušinio dydžio kruša. (vertinta pagal padarytą žalą, ne išmatuota)
1969 m. gegužės 15 d. Jurbarke škvalo metų vėjas viršijo 30 m/s.
1984 m. gegužės 26 d. Pakruojį perėjo škvalas — vėjas siekė 35 m/s.
1981 m. gegužės 29 d. Širvintas nusiaubė viesulas, kurio greitis vertintas apie 70 m/s. (vertinta pagal padarytą žalą, ne išmatuota)
1985 m. gegužės 10 d. į šiaurės vakarus nuo Nemenčinės praskriejo viesulas. (vertinta pagal padarytą žalą, ne išmatuota)
1985 m. gegužės 31 d. Aunuvėnuose per dvi valandas iškrito 115,2 mm kritulių — daugiau nei dviguba mėnesio norma.
1978 m. gegužės 12 d. Laukuvoje užfiksuota vėliausia sniego dangos nutirpimo data Lietuvoje.

Birželio ekstremumai

Šalčiausia birželio diena — 1977 m. birželio 1 d. Šilutėje, -2,7 °C.
Šilčiausia birželio diena užfiksuota 2026 m. birželio 28 d. Druskininkuose — +36,3 °C.
1986 m. birželio 13 d. Utenoje vėjas pasiekė 40 m/s — šalies matuotų greičių rekordą.
1986 m. birželio 6 d. per Birštoną praūzė viesulas, kurio greitis siekė 50 m/s. (vertinta pagal padarytą žalą, ne išmatuota)
2012 m. birželio 25 d. Šilutėje škvalo metų vėjo gūsiai siekė 40 m/s.
1971 m. birželio 11 d. Pasvalyje per vieną valandą iškrito 93 mm kritulių.
2010 m. birželio 3 d. Šakių apylinkėse per dvi valandas iškrito 78 mm kritulių.
1972 m. birželio 15 d. Anykščiuose iškritusios krušos ledėkai siekė 70 mm.
1964 m. birželio 20 d. Alytuje iškrito sunkiausias Lietuvoje užfiksuotas krušos ledėkas — 300 g.

Liepos ekstremumai

Šalčiausia liepos diena — 1971 m. liepos 22 d. Varėnoje temperatūra nukrito iki +0,9 °C.
1994 m. liepos 30 d. Zarasuose užfiksuota aukščiausia Lietuvos istorijoje temperatūra — +37,5 °C.
1980 m. liepos 2 d. prie Sartų per tris valandas iškrito 200 mm kritulių.
1994 m. liepą Klaipėdoje, Šilutėje ir Telšiuose per visą mėnesį neiškrito ne lašas lietaus.
2007 m. liepą Šilutėje iškrito 286 mm kritulių.
2025 m. liepos 11 d. Buivydžiuose per tris valandas iškrito 95 mm kritulių.
1995 m. liepos 10 d. Kybartuose iškrito didžiausi Lietuvoje užfiksuoti krušos ledėkai — 120 mm skersmens.
2011 m. liepos 27 d. Šiaulių priemiestyje Ginkūnuose praūzė viesulas, kurio greitis galėjo siekti 60-70 m/s. (vertinta pagal padarytą žalą, ne išmatuota)
2012 m. liepos 9 d. Nidoje audros metų vėjas pasiekė 36 m/s.

Rugpjūčio ekstremumai

Šalčiausia rugpjūčio diena — 1966 m. rugpjūčio 30 d. Varėnoje, -2,9 °C.
Šilčiausia rugpjūčio diena — 2015 m. rugpjūčio 8 d. Birštone, +37,4 °C. Tai vos dešimtadaliu laipsnio mažiau už visų laikų rekordą.
2005 m. rugpjūčio 9-12 d. beveik keturias paras be perstojo lijo su smarkiu vėju. Pietų ir Vakarų Lietuvos upėse kilo poplūdžiai.
1978 m. rugpjūčio 19 d. Telšiuose per 15 valandų iškrito 104,8 mm kritulių.
1962 m. rugpjūčio 18 d. Kupiškyje iškrito 97,1 mm kritulių.
1996 m. rugpjūtį Biržuose iškrito vos 1,7 mm kritulių — sausiausias rugpjūtis vietovės istorijoje.
1978 m. rugpjūtį Šilutėje susikaupė 291,1 mm kritulių — daugiausia šalyje užfiksuota rugpjūčio norma.
1978 m. rugpjūtį Kėdainių rajone praūzė du viesulai — 30-40 m/s vėjas vertė medžius, nešė stogus ir griovė pastatus. (vertinta pagal padarytą žalą, ne išmatuota)
1985 m. rugpjūčio 18 d. Molėtuose iškritusios krušos ledėkai siekė 60 mm.
2012 m. rugpjūčio 6 d. pajūryje siautė audra: Klaipėdoje vėjas siekė 32 m/s, o per valandą iškrito 46 mm kritulių.

Rugsėjo ekstremumai

Šalčiausia rugsėjo diena — 1993 m. rugsėjo 30 d. Varėnoje, -6,3 °C.
Šilčiausia rugsėjo diena — 2015 m. rugsėjo 1 d. Druskininkuose, +35,1 °C.
Rugsėjo mėnesį oras iki +30 °C ir aukščiau įšilo septyniais atvejais — 1951, 1968, 1992, 2015, 2019, 2023 ir 2024 metais.
1931, 1976, 1986 ir 1993 m. rugsėjais temperatūra buvo nukritusi net iki -6 °C.
1963 m. rugsėjo 3 d. Skuode per parą iškrito 113 mm kritulių — beveik dviguba mėnesio norma.
2011 m. rugsėjo 12 d. Švenčionių rajone per vieną valandą prilijo 56 mm.
1977 m. rugsėjo 14 d. Klaipėdoje ir Šilutėje šėlo audra — vėjas siekė 30 m/s.
1972 m. rugsėjo 28 d. Panevėžyje iškrito anksčiausias pirmas sniegas Lietuvos istorijoje.

Spalio ekstremumai

Šalčiausia spalio diena — 1956 m. spalio 31 d. Varėnoje, -19,5 °C.
Šilčiausia spalio diena — 1985 m. spalio 5 d. Kybartuose, +26 °C.
1967 ir 1970 m. spalį Klaipėdoje bei Nidoje vėjas pasiekė 40 m/s — šalies matuotų greičių rekordą.
1978 m. spalio 25 d. iškrito kruša, kurios ledėkai siekė 20 mm.
1992 m. spalio 22-23 d. Rytų Lietuvoje užgriuvo smarki šlapdriba. Daugelyje rajonų susidarė 21-25 cm sniego danga, o ant laidų ir šakų užaugęs apšalas svėrė iki 280 g — nuo tokio svorio trūko laidai, virto stulpai ir lūžo medžiai.

Lapkričio ekstremumai

Šalčiausia lapkričio diena — 1998 m. lapkričio 21-22 d. Varėnoje, -23 °C.
Šilčiausia lapkričio diena — 1968 m. lapkričio 1 d. Kybartuose, +18,5 °C.
2011 m. lapkričio 28 d. Šilutės ir Kretingos apylinkėse vėjas siekė 31 m/s.
1973 m. lapkričio 23 d. net devyniose stotyse vėjas viršijo 30 m/s, o Klaipėdoje — 35 m/s.
1985 m. lapkričio 12-13 d. susidarė sudėtinis apšalas, kurio skersmuo siekė 60-130 mm, o masė — 504 gramus.
1966 m. lapkričio 12-13 d. Nida tirštame rūke skendėjo 16 valandų.
1984 m. lapkričio 2-3 d. Varėna 18 valandų dengė tirštas rūkas.

Gruodžio ekstremumai

Šalčiausia gruodžio diena — 1969 m. paskutinę metų diena Varėnoje buvo -34 °C.
Šilčiausia gruodžio diena — 1953 m. gruodžio 5 d. Šiauliuose, +13,4 °C.
1978 m. gruodžio pabaigoje užėjęs speigas Rokiškyje nusmukdė temperatūra iki -34 °C.
1971 m. Palangoje ir 1982 m. Birštone bei Klaipėdoje gruodį vakarų vėjas siekė 35 m/s.
1973 m. gruodžio 12-13 d. Kelmėje per 12 valandų smarkaus snygio iškrito 32,7 mm kritulių.
1968 m. gruodžio 12 d. Laukuvoje ant laidų susidarė 79 mm skersmens apšalas.
1973 m. gruodžio 3-4 d. Kybartuose 13 valandų tęsėsi smarki pūga, gūsiuose vėjas siekė 28 m/s.
1978 m. gruodžio 31 d. Nidoje prasidėjusi pūga tęsėsi 17 val. 47 min., vėjui pučiant 20 m/s.
1999 m. gruodžio 4 d. per Lietuvą praūzė uraganas Anatolijus — vėjas sustiprėjo iki 40 m/s.

Šaltinis: Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba (LHMT).

Visos vietovės →